Kalėdos ispaniškai

Publikuota Ievos žurnale, 2025 Nr. 4 (34)

Ispanijos Kalėdų tradicijas galima apibūdinti kaip itin skirtingų ingredientų šventinių
saldainių dėžutę, kurioje dera įvairūs skoniai ir kartu sukuriama išskirtinė patirtis. Nuo vienos
keisčiausių pasaulyje kalėdinių tradicijų Katalonijoje iki tonomis šluojamų tradicinių
saldumynų – Ispanija pasaulį stebima savitumu.

Katalonijoje egzistuoja net kitų Ispanijos regionų gyventojus stebinanti Tió de Nadal Kalėdų
tradicija. Tió – tai medžio pliauska, papuošta šypsena ir dėvinti tradicinę katalonišką
kepuraitę. Gruodžio pradžioje šeimos parsineša šį veikėją namo (kai kurie tėvai vaikams
surengia išvykas į mišką ir skiria jiems iššūkį rasti pasislėpusį Tió) ir iki Kūčių juo rūpinasi:
nakčiai palieka saldumynų ir maisto. Beje, visi žino, kad Tió be galo mėgsta mandarinus, tad
stengiasi, kad jų namuose netrūktų. Taip sočiai ir jaukiai apklotas šilta antklode, Tió laukia
švenčių. Bet beveik mėnesį mylėtas veikėjas Kūčių vakarą būna mušamas vaikų lazdomis,
kol jis „iškakoja“ (iš čia ir pavadinimas Caga Tió, cagar – eiti į tualetą) dovanas ir
saldumynus, paslėptus po antklode. Nors daug kam pats faktas, iš kur atsiranda dovanos,
neatrodo maloniai, kataloniškoje kultūroje ši tradicija giliai įsišaknijusi ir gruodžio mėnesį
Tió tampa svarbiausia vitrinų dekoracija Barselonoje.

Kita tradicija, paplitusi visoje Ispanijoje – saldumynai – ir ne bet kokie, o pagaminti iš
migdolų turonai, kurie gausiai valgomi iki pat Trijų karalių šventės. Turonas yra tradicinis
saldumynas, kurio šaknys siekia net romėnų laikus, tačiau jo dabartinė forma susiformavo
Viduramžiais Ispanijos pusiasalyje, ypač Alikantės ir Jichonos regionuose. Manoma, kad šis
saldumynas į Ispaniją atkeliavo arabų dėka, kurie gamino panašius desertus iš medaus,
migdolų ir riešutų. Laikui bėgant, receptas buvo adaptuotas ir išpopuliarėjo ispanų kultūroje,
tapdamas tradiciniu Kalėdų švenčių simboliu, įprastai gaminamu iš medaus, migdolų ir
kiaušinio baltymo — būtent šis derinys suteikia turonui unikalią tekstūrą ir skonį.

Skaičiuojama, kad ispanai per metus nuperka daugiau nei 35 000 tonų turono, iš kurių apie
85 % parduodama per šventinį žiemos laikotarpį. Tačiau nors daugiausia pardavimų būna per
Kalėdas, nemažai turono suvalgoma „ne sezono metu“ — apie 80 % ispanų pripažįsta
perkantys turoną ir kitais metų laikais. Kasmet vis labiau stengiamasi sumažinti šio
populiaraus saldumyno sezoniškumą: jo galima užsisakyti internetu, parduotuvėse turistinėse vietose jo galima rasti ir vasarą, atsiranda vis naujų skonių. Turono gamybos statistikos įspūdingos: Katalonijos regione per metus jo pagaminama daugiau nei 7 milijonai kilogramų, o pagal 2023 m. duomenis, žinomiausių turono gamintojų bendros pardavimų apimtys siekė
303 milijonus eurų.

Turono rūšių — gausu. Ir nors geriausi šalies turonai turi Jichonos ar Alikantės kilmės
nuorodas, daugiausia jo nuperkama populiariausiame maisto prekių tinkle Mercadona. Čia galima rasti ne tik tradicinio kieto ar minkšto turono, bet ir kepinto trynio ar šokoladinių,
modernių turonų: su migdolais arba pieninio šokolado, juodo ar balto traškaus šokolado su
ryžiais ar kruopomis, balto, pieninio ir juodojo šokoladų mišinių. Turono rūšių sąrašą galima
tęsti — yra ir saldumynų su sausainių gabalėliais, na o visame pasaulyje išpopuliarėjus
Dubajaus šokoladui, atsirado ir turonas su pistacijomis, kurį daugelyje parduotuvių
pastaraisiais metais dažnai būna sudėtinga rasti, nes jis vis išperkamas. Turintiems diabetą ar norintiems vartoti mažiau cukraus, gaminami ir turonai be pridėtinio cukraus. Nevalgyti
turono per ispaniškas Kalėdas šiais laikais neįmanoma, nes jei kas turi alergiją migdolams ar
jų nemėgsta, netoleruoja glitimo — apie viską pagalvota. Kai kurie modernūs turonai visiškai
neprimena originalaus recepto, bet vistiek išlaiko tą patį pavadinimą, todėl kiekviena šeima
pasirūpina ne vienos rūšies turonais kalėdiniam stalui.

Nors dabartiniai ispanai nėra labai tikintys, reikia nepamiršti dar vienos išskirtinės tradicijos
— prakartėlės. Kūdikėlio Jėzaus gimimą vaizduojančios figūrėlės, labai populiarios
namuose ir miesto aikštėse. Ispaniškose kalėdinėse mugėse prakartėlės figūrėlės yra vieni
svarbiausių pirkinių. Rankų darbo figūrėlės itin vertinamos ir joms negailima pinigų.
Ispanijoje populiarios ir vadinamos gyvos prakartėlės kuriamos persirengusių žmonių. Taip
pat ispanams priklauso pasaulio rekordas — 2019 m. Benasque miestelyje buvo įrengtas
Betliejus, kurio aukštis siekė 15 metrų.

Įdomu, kaip ispanai apskritai apibūdina Kalėdas — jiems tai periodas nuo gruodžio 22 d., kai
vyksta svarbiausia metų kalėdinė loterija iki sausio 6 d. Trys karaliai — be galo svarbi
šventė, nes įprastai būtent karaliai atneša vaikams dovanas, jei šie gerai elgiasi. Įprastai dabar Ispanijoje vaikai dovanas gauna ir iš Kalėdų Senelio, ir iš Trijų karalių.

Sausio 5 d. vakare vyksta didžiulės procesijos, ispaniškai vadinamos cabalgatas, kuriose
karaliai atvyksta ant milžiniškų vežimų su pakylomis. Kartais miesteliuose prie jūros karaliai
atplaukia nedideliais laivais, bet pastarasis būdas nėra pats saugiausias, nes ne kartą karaliai artėdami prie kranto yra įkritę į vandenį. Atvykę karaliai mėto saldainius vaikams (ir ne tik), o tai azartiškai tautai sukelia daug entuziazmo.

Sausio 6 d. ryte vaikai randa naktį karalių paliktas dovanas, bet tiems, kurie neklausė tėvų,
gali ir nepasisekti — tie, kurie per metus elgėsi blogai, vietoj dovanų gauna anglies. Šiais
laikais tai saldi anglis — juodos spalvos, sukietėjęs cukrus, primenantis tikrą anglį. Kažkada
ši tradicija turėjo svarbią edukacinę prasmę ir primindavo vaikams, kaip svarbu gerai elgtis.
Laikui bėgant paprotys tapo daugiau pajuokavimu ir dabar saldžią anglį dažnai vieni kitiems
dovanoja suaugusieji taip erzindami vieni kitus.

Išpakavus dovanas, ateina eilė paskutiniai ispaniškai žiemos tradicijai — karalių pyragui (isp.
el roscón), apvaliai pynei su kremo įdaru ir cukruotais vaisių gabalėliais, kurie simbolizuoja
karūnos brangakmenius. Pyrago viduje paslepiamos dvi figūrėlės: vieno iš Trijų karalių, kurią
radęs šeimos narys tampa tos dienos karaliumi ir jam uždedama popierinė karūna, kuri
parduodama kartu su pyragu arba pupelės. Radusiam pastarąją figūrėlę pasiseka mažiau —
jam tenka pirkti pyragą kitais metais. Nors gali atrodyti, kad lengva gudrauti renkantis savo
gabalėlį, iš tiesų viskas ne taip paprasta, nes mažos figūrėlės kremo įdare visiškai pasislepia, todėl, kad neišsiteptų jos supakuojamos į plastikinius maišelius. Prekybos centruose šių pyragų galima įsigyti kad ir šventės dieną, o štai mėgstamose kepyklėlėse tokių pyragų užsakymai priimami dar lapkričio mėnesį ir sausio 5 d. nusidriekia ilgiausios eilės norinčių atsiimti savo užsakymą.

Ispanai moka sukurti šventę: absoliuti dauguma perka kalėdines eglutes ir jas puošia. Kasmet galvojant apie tvarumą vis populiaresnės tampa dirbtinės. Net kalėdinės šviesos kaskart vis tvaresnės, nes dažniausiai naudojamos LED lemputės. O pastarųjų reikia daug: 2025 m. Valensijoje kalėdiniai apšvietimai ir dekoracijos kainavo daugiau nei milijoną. Madridas šiais
metais išpuoštas maždaug 13 milijonų lempučių, o Barselona šią žiemą padidino kalėdinių
dekoracijų biudžetą 15 procentų.

Ispaniškos Kalėdos — tai spalvingas tradicijų, skonių ir šviesų derinys, atskleidžiantis šalies
kūrybiškumą ir gebėjimą švęsti išradingai. Tuo pačiu šalyje atsiranda vis naujų šventinių
įpročių: nuo vis modernėjančio kalėdinio apšvietimo iki dovanų pasirinkimo. Ispanijoje
skelbiama, kad šiais metais labiausiai norimos ir perkamos dovanos yra įvairios patirtys arba
technika. Ir svarbiausia — šį laikotarpį stengiamasi išgyventi spalvingai, su geriausiomis
emocijomis, gėrintis aplinka ir neprarandant vilties, kad gal šiais metais pasiseks kalėdinėje
loterijoje.