Laimė loterijos biliete

Publikuota žurnale Ieva, 2023 Nr. 6 (25)

Kai prasideda ruošimasis Kalėdoms, lietuviams mintys sukasi apie 12 patiekalų vakarienę,
dovanas ir kasmet augančias šventines išlaidas. O statistinis ispanas pirmiausia pasirūpina kalėdinės loterijos bilietais. Kodėl šalyje, kur išleidžiama daugiau nei 3 milijardai eurų loterijai, azartas svarbiau už dideles išlaidas ir kitus kalėdinius rūpesčius?

Loterijos karštinė Kalėdinė loterija Ispanijoje, kurios oficialus pavadinimas – Neeilinis kalėdinis nacionalinės loterijos lošimas, šiais metais vyks 211-ąjį kartą. Loterijos laimingų skaičių traukimo gruodžio 22 d., kai kurie ispanai laukia labiau nei Kalėdų – dalyvauja net tie, kurie visus metus kitiems loterijos bilietams pinigų neleidžia. Pirmą kartą kalėdinė loterija įvyko 1812 m. (pačiame Ispanijos Nepriklausomybės karo įkarštyje!) ir nuo tada nė karto nebuvo sustabdyta (net per Ispanijos pilietinį karą). O nuo 1957 m. kalėdinė loterija transliuojama per televiziją. Tą gruodžio pusdienį, kai ispanai stebi loteriją nuo 9 val ryto, nieko svarbesnio šalyje nėra. Maždaug iki 13 val. gyvenimas sustoja. Anksti ryte darbą pradėjęs traktoristas, milžinišką techniką gali palikti kad ir viduryje gatvės, šunys, kurie Ispanijoje gatvėse vedžiojami visą dieną, supratingai laukia namuose, o mažesniuose miesteliuose atrodo, kad gatvėse nelieka nė dvasios –
visi sulaikę kvapą stebi, ar šiais metais jų gyvenimas pasikeis.
Pagal oficialias statistikas, kurios rodo, kad vidutinis ispanas kalėdinei loterijai išleidžia daugiau nei 60 eurų, aišku, kad vieno loterijos bilieto, kainuojančio ne taip ir mažai, o visus 20 eurų, daugumai per mažai. Tiesa, ispanai mėgsta bilietais dalintis: šeimos nariai, draugai nusipirktais loterijos bilietais mainosi, perka per pusę, dovanoja vieni kitiems, perka internetu arba stovi ilgiausiose eilėse prie bilietų pardavimo kioskių ir prašo parvežti bilietų iš kitų miestų – kad tik galimybės laimėti didįjį prizą, ispaniškai vadinamą storuliu, padidėtų. Ispanijoje net atlyginimų sistema palanki kalėdinei loterijai įsigyti, nes metinis atlyginimas dalijamas į 14 dalių. Viena jų išmokama gruodžio pradžioje, tad daugumai tai proga įsigyti dar daugiau loterijos bilietų. Beje, pačių bilietų spausdinama vis daugiau – 2022-aisiais pardavimui buvo pateikta 180 milijonų bilietų. Vienas laimingas loterijos bilietas gali pakeisti gyvenimą ir banko sąskaitą papildyti maždaug 400 tūkstančių eurų (laimėjusių didįjį prizą gali būti iki 10, tad vienas žaidėjas gali laimėti iki 4 milijonų).

Įdomiausi faktai ir rekordai
Doña Manolita (doña yra pagarbus ispaniškas kreipinys – ponia) 1904 metais Madrido centre atidarė loterijos kioską, prie kurio ir šiandien stovi ilgiausios eilės žmonių, svajojančių laimėti loterijoje. Būtent ši ponios Manolitos prekyvietė yra žinoma visoje šalyje, kaip ypatinga vieta, kurioje nupirkta daugiausia laimingų bilietų. Minėtas loterijos bilietų pardavimo punktas pakeitė ne vieną vietą sostinėje, perėjo iš kartos į kartą ir toliau yra viena populiariausių vietų kalėdinės loterijos bilietų pirkimui. Eilės prie kalėdinės loterijos dar rugpjūtį yra visiškai įprastas reiškinys,
o turint omenyje, kad būtent čia pirkti bilietai 76 kartus laimėjo didįjį prizą – tai nieko keisto. Ispaniška svajonė 2017 metais išsipildė ir Neringai iš Lietuvos – po 15 metų gyvenimo Ispanijoje, nusipirkusi bilietą su vyriausios dukros gimimo datos skaičiais, ji laimėjo 400 tūkstančių eurų. Ispanams buvo labai įdomu pamatyti tiek laimėjusį skaičių derinį, tiek jį pasirinkusią užsienietę. Loterijos bilietų pardavimo vietose įprastai būna iškabinamos bilietų serijos, kad būtų aiškiai matyti, iš ko galima rinktis, bet Neringos paprašytas derinys renkantis bilietą – 71198 – net nebuvo pakabintas.

Garbės reikalas Vienas labiausiai dėmesį traukiančių dalykų, kai traukiami loterijos skaičiai gruodžio 22-ąją, yra tas, kad kiekvieną ištrauktą penkiaženklę skaičių kombinaciją išdainuoja vaikai, vilkintys tradicines mokyklines uniformas. Dainuoti tūkstantines sumas gali ne bet kas, o konkrečios San Ildefonso mokyklos, esančios Madride, mokiniai. Ši tradicija tęsiasi jau nuo 1771 m., kai pirmasis minėtos mokyklos mokinys dainavo loterijos numerius pavasario loterijoje. Vaikus
pradėta atrinkti būtent iš San Ildefonso mokyklos, nes pastaroji anksčiau buvo našlaičių namai, tad nereikėjo niekieno sutikimų. Nuo 1812 m., kalėdinės loterijos pradžios, vaikai visada dalyvauja skaičių traukime, tik mergaitės prie šios tradicijos prisijungė vėlai – pirmą kartą jų balsai pasigirdo tik 1984 m.
Jau tris dešimtmečius San Ildefonso mokykla padalinta į dvi dalis: internatą, kuriame gyvena vaikai iš nepasiturinčių šeimų ir valstybinę mokyklą. Dabar daugumos tėvų svajonė, kad jų vaikai patektų mokytis būtent į šią mokyklą ir galėtų dainuoti skaičius loterijos dieną. Vaikai atrenkami iš nuolat gyvenančių internate ir turi įveikti nemenką konkursą. Atrankos vyksta spalio mėnesį, tada prasideda ilgos repeticijos. Vaikams, apsuptiems didžiulio entuziazmo dėl
kalėdinės loterijos, galimybė pasirodyti per nacionalinę televiziją yra viena didžiausių svajonių. Kitas pasididžiavimą keliantis dalykas – galimybė prekiaujantiems loterijos bilietais pasigirti, kad yra pardavę bilietų, kurie laimėjo dideles sumas. Iškabas su laimingais skaičių deriniais ir metais, kada jie buvo ištraukti galima matyti vitrinose, atpausdintas ant didelių plakatų ar
garbingai įrėmintas. Savaime suprantama, kad be palankaus potencialių loterijos bilietų pirkėjų įvertinimo, pardavėjus labai motyvuoja ir pardavimai. Ten, kur nupirkti loterijos bilietai laimi didįjį prizą, kitais metais būna ilgiausios eilės. O bilietų ieškoti galima nuo specialių loterijos kioskelių iki barų, kanceliarinių prekių parduotuvių ar didelių kompanijų, kurios savo darbuotojams išperka serijas bilietų.

Prarastos progos
Niekada nepamiršiu nepažįstamosios istorijos nugirstos viename Kasteljono miesto bare geriant kavą. Man sėdint nugara į duris, girdžiu kaip ką tik į barą įėjusi moteriškė užsisako kavos ir sluoksniuotą bandelę su šokoladu, geriau tą kairiau esančią, kur, matyt, bus daugiau įdaro. Moteris kalba taip garsiai, kad likę lankytojai nori nenori girdime visą pokalbį. Kol moteriai ruošiama kava, ji toliau emocingai kalbasi su baro savininke:

– Net po 34 metų mano istorija yra puikus moralas. Ir gerai, progų gyvenime praleisti nereikia.

Tokios istorijos, su metais tampančiomis barų legendomis, neabejoju, kaip mėgsta ispanai, dažnai pagražinamos, bet tai tikros istorijos. Net jei kažkas turėjo galimybę laimėti prieš dešimtmečius ir svajonė neišsipildė, tokių istorijų herojai vistiek ras kuo didžiuotis – jie buvo arti.
Dar likus penkiems mėnesiams iki Kalėdų ieškoti loterijos bilietų, įsivaizduoti, ką darytų,
laimėję didįjį prizą yra vienas ryškiausių ispanų įpročių. Beje, visų idealus planas toks pat – laimėti daug pinigų ir nebedirbti. Ir net jei visi supranta, kad dauguma nelaimės nieko arba laimės mažiau nei išleis bilietams – tai įkvepianti tradicija, kaip neprarasti vilties, suvienijanti visą šalį.